Supraskite leptino rezistenciją — kodėl smegenys "negirdi" sotumo signalo ir kaip atkurti jautrumą leptinui

Leptinas — tai riebalų ląstelių gaminamas hormonas, kuris siunčia signalą smegenims: "Aš sotus, užteks valgyti". Kuo daugiau riebalų turite, tuo daugiau leptino gaminate. Tačiau paradoksalu — nutukę žmonės turi labai aukštą leptino lygį, bet jų smegenys jo "negirdi". Tai vadinama leptino rezistencija.
Įsivaizduokite, kad leptinas yra garsas. Normaliai veikiant — leptino signalas aiškus. Leptino rezistencijos atveju — garsas yra labai stiprus, bet ausys "užsikimšusios". Smegenys galvoja, kad badaujate, nors realybėje riebalų atsargos perpildytos. Tai sukelia padidėjusį alkį ir sumažėjusią energijos išeikvojimo normą.
Lėtinis žemo lygio uždegimas (būdingas nutukimui) pažeidžia leptino receptorius pagumburyje. Uždegiminiai citokinai (CRP, IL-6, TNF-α) tiesiogiai blokuoja leptino signalą.
Hiperinsulinemija (insulino perteklius) konkuruoja su leptinu dėl tų pačių signalinių kelių smegenyse. Tai viena priežasčių, kodėl insulino atsparumas ir leptino rezistencija dažnai eina kartu.
Trigliceridai tiesiogiai blokuoja leptino pernešimą per kraujo-smegenų barjerą. Net jei leptino yra daug kraujyje, jis nepasiekia smegenų.
Transriebalai, fruktozės sirupas, rafinuoti angliavandeniai, emulsikliai — viskas, kas sukelia uždegimą žarnyne ir organizme.
Naudokite dienoraštį ar programėlę. Savaitės tendencijos svarbesnės už dienos svyravimus. Reguliariai matuokite ne tik svorį, bet ir apimtis.
2–3 litrai per dieną. Vanduo padeda virškinimui, medžiagų apykaitai ir mažina klaidingą alkio jausmą.
Kokybiškas miegas yra būtinas hormonų balansui, raumenų atsistatymui ir apetito kontrolei.
Net 30 minučių vaikščiojimo per dieną gali reikšmingai pagerinti medžiagų apykaitą ir nuotaiką.