Ilgo sėdėjimo poveikis sportininko kūnui: raumenų disbalansas, laikysenos sutrikimai, medžiagų apykaita. Kaip sumažinti žalą net sportuojant.

Net jei reguliariai sportuojate, 8+ valandų sėdėjimo per dieną sukelia reikšmingus fiziologinius pokyčius. Manoma, kad ilgas sėdėjimas yra nepriklausomas sveikatos rizikos faktorius — jo žalos negali visiškai kompensuoti net intensyvios treniruotės.
Klubų lenkėjai (psoas, iliacus), krūtinės raumenys, kaklo tiesiamieji raumenys, užpakaliniai blauzdos raumenys.
Sėdmenys (ypač gluteus medius), pilvo raumenys, apatiniai nugaros stabilizatoriai, rombiniai raumenys.
Sėdint sėdmenys yra ištempti ir neaktyvūs — tai veda prie „sėdmenų amnezijos" (gluteal amnesia), kai jie nebeaktyvuojami.
Sėdint stuburo diskai patiria 40% didesnį spaudimą nei stovint. Tai didina disko išvaržos riziką.
Nustatykite žadintuvą. 2 minučių stovėjimo ar ėjimo kas pusvalandį pakanka kraujotakai atkurti.
Jei įmanoma, naudokite reguliuojamo aukščio stalą. Stovėkite 20-30 min, tada sėskite 30 min — kaitaliokite.
Atlikite 10-15 pritūpimų, tiltukų ar įtūpstų per kiekvieną pertraukėlę.
Stovėdami pasilenkite atgal, rankos ant klubų. Atsitieskite. 10 pakartojimų kas valandą.
Kas valandą atlikite smakro pritraukimo (chin tuck) ir pečių suvedimo pratimus.
15-20 min pasivaikščiojimo po pietų pagerina virškinimą ir mažina popietinį nuovargį.
Jei įmanoma, dalį kelio į darbą nueikite pėsčiomis arba atvažiuokite dviračiu.
Po darbo dienos skirkite 10-15 min tempimui ir foam roller pratimams.
Norėdami pagilinti žinias, rekomenduojame: