Elektrostimuliacija raumenų stiprinimui.

Elektrinė stimuliacija siunčia silpnus elektros impulsus per elektrodus ant odos. Impulsas jaudina motorinius neuronus, o šie perduoda signalą raumeniui susitraukti. Kitaip tariant, raumuo susitraukia be smegenų įsakymo — ir būtent tai leidžia jį įjungti tada, kai pats žmogus to padaryti negali.
Du dažniausiai naudojami režimai:
Sąžiningai: elektrostimuliacija nėra savarankiškas treniravimo metodas. Ji vertinga kaip papildas ten, kur savanoriškas raumens įjungimas yra sutrikęs — po traumos, operacijos, ilgo nejudrumo. Kai žmogus gali judėti, įprasti pratimai su svoriu duoda didesnę naudą, nes treniruoja ir koordinaciją, ir valdymą.
Rinkdamasis įrenginį žiūrėk ne į „programų skaičių“, o į tai, ar galima reguliuoti dažnį, impulso plotį ir amplitudę — šie trys parametrai yra svarbiausi, o fiksuotos programos tėra jų rinkiniai.
Teminiame straipsnyjefascial release aprašyta, kaip skiriasi rankinis poveikis nuo elektrinio.
Renkantis prietaisą ar programą, svarbiausi trys reguliuojami parametrai: dažnis (impulsų per sekundę), impulso plotis (kiek laiko trunka vienas impulsas) ir amplitudė (stiprumas). Fiksuotos programos tėra šių trijų reikšmių rinkiniai, todėl reguliuojamas įrenginys visada lankstesnis.
Pradedant amplitudė nustatoma minimaliai ir didinama, kol atsiranda matomas raumens susitraukimas be skausmo. Dažnio ir impulso pločio reikšmes parenka specialistas pagal tikslą.
Elektrostimuliacija sukelia raumens susitraukimą, bet netreniruoja koordinacijos, pusiausvyros ir judesio valdymo — to duoda tik tikras judesys. Todėl ji negali pakeisti pratimų su svoriu ten, kur žmogus gali treniruotis įprastai.
Verta žinoti ir praktinį aspektą: intensyvus raumens įjungimas elektriniu impulsu gali kelti didesnį raumenų skausmą po seanso, nes įtraukiamos skaidulos kita tvarka nei įprasto judesio metu.
Jei tikslas — atsistatymas, apie rankinius metodus skaitykite fascial release ir masažo giduose.
Elektrostimuliacija dažniausiai naudojama atsistatymo dienomis arba po treniruotės, kaip papildas prie miego, mitybos ir lengvo judesio. Vienas seansas paprastai trunka 10–20 minučių, priklausomai nuo tikslo ir srities.
Ji neturėtų atstoti poilsio ar pilnavertės treniruotės — žiūrėkite į ją kaip į pagalbinį įrankį, kuris gali būti naudingas konkrečiais atvejais, pavyzdžiui, po imobilizacijos.