Viskas apie D-asparto rūgštį (DAA): kaip ši aminorūgštis veikia testosterono gamybą, liuteinizuojančio hormono (LH) stimuliaciją, NMDA receptorius. Moksliniai tyrimai, dozės ir atsakymas: ar verta vartoti?

D-asparto rūgštis (DAA) yra endogeninė aminorūgštis, kuri veikia kaip neurotransmiteris ir neuroendokrininis reguliatorius. Skirtingai nuo daugumos aminorūgščių (kurios yra L-formos), DAA yra D-formos. Ji kaupiasi endokrininėse liaukose — ypač sėklidėse, hipofizėje ir antinksčiuose — kur stimuliuoja hormonų, įskaitant testosteroną, gamybą.
parodė, kad 3.12 g DAA per dieną 12 dienų padidino LH ir testosteroną sveikiems vyrams. Tai sukėlė DAA bumą papildų rinkoje.
Willoughby & Leutholtz (2013) nerado jokio testo padidėjimo treniruotiems vyrams po 28 dienų DAA vartojimo. Panašūs rezultatai gauti ir kituose tyrimuose su sportininkais.
DAA jungiasi prie NMDA receptorių smegenyse ir gali turėti nootropinį poveikį — gerinti atmintį ir mokymąsi. Ši savybė dažnai ignoruojama, bet gali būti vertingesnė nei testosterono didinimas.
DAA gali būti efektyvesnis vyrams su žemu baziniu testosterono lygiu — panašiai kaip cinkas. Treniruotiems sportininkams su normaliu lygiu efektas minimalus.
Atsakymas priklauso nuo jūsų pradinio testosterono lygio. Jei jis žemas — gali veikti. Jei normalus ar aukštas — tikėtina, kad nepastebėsite skirtumo. Pirmieji entuziastingi tyrimai nebuvo pakartoti su treniruotais sportininkais.
DAA veikia per LH stimuliaciją. Nuolatinė stimuliacija gali sukelti receptorių desensibilizaciją — organizmas nustoja reaguoti. 2 savaičių ciklas padeda išlaikyti jautrumą.