Kaip žarnyno mikrobiomas veikia sportinius rezultatus: imunitetas, maistinių medžiagų įsisavinimas, uždegimo kontrolė ir atsistatymas. Geriausios probiotikų padermės sportininkams.

Žarnyno mikrobiomas — trilijonai bakterijų, gyvenančių mūsų virškinamajame trakte — tiesiogiai veikia sportinius rezultatus. Sportininkų žarnyno mikrobiomas skiriasi nuo nesportuojančių: jis įvairesnis, turi daugiau naudingų bakterijų ir mažiau uždegimą sukeliančių mikrobų. Tačiau intensyvios treniruotės, stresas, kelionės ir netinkama mityba gali sutrikdyti šią pusiausvyrą.
| Padermė | Pagrindinė Nauda Sportui | Rekomenduojama Dozė |
|---|---|---|
| Lactobacillus rhamnosus GG | Imuniteto stiprinimas, žarnyno barjero apsauga | 10 mlrd CFU |
| Lactobacillus acidophilus | Baltymų ir aminorūgščių įsisavinimo gerinimas | 5–10 mlrd CFU |
| Bifidobacterium longum | Uždegimo mažinimas, oksidacinio streso apsauga | 5–10 mlrd CFU |
| Lactobacillus plantarum | Geležies ir mineralų įsisavinimo gerinimas | 10 mlrd CFU |
| Bacillus coagulans GBI-30 | DOMS mažinimas, baltymų apykaitos gerinimas | 1–2 mlrd CFU |
| Saccharomyces boulardii | Apsauga nuo keliautojų viduriavimo, atsparumas antibiotikams | 250–500 mg |
Apie 70% imuninės sistemos ląstelių yra žarnyne. Probiotikai stiprina žarnyno barjerą ir aktyvuoja imunines ląsteles, sumažindami infekcijų riziką — tai kritiškai svarbu intensyviai sportuojantiems.
Sveikas mikrobiomas padeda efektyviau įsisavinti baltymus, aminorūgštis (ypač leuciną), vitaminus (B grupės, K) ir mineralus (geležį, kalcį, magnį) iš maisto ir papildų.
Probiotikai mažina žarnyno pralaidumą ("leaky gut"), kuris dažnai išsivysto sportininkams dėl intensyvių treniruočių. Mažiau žarnyno pralaidumo = mažiau sisteminio uždegimo.
Probiotikai veikia neurotransmiterių (serotonino, GABA) gamybą žarnyne. Tai gali pagerinti nuotaiką, sumažinti nerimą prieš varžybas ir pagerinti miego kokybę.
Probiotikai be prebiotikų yra kaip sėklos be vandens. Prebiotikai — tai skaidulos, kuriomis minta naudingos bakterijos. Sportininkams svarbiausi prebiotikų šaltiniai:
Daugelį probiotikų reikia laikyti šaldytuve. Liofilizuoti (džiovinti šaldant) probiotikai gali būti laikomi kambario temperatūroje. Visada tikrinkite etiketę.
Kaip ir su treniruotėmis, įvairovė svarbi. Kas 2–3 mėnesius keiskite probiotikų prekės ženklą arba formulę, kad užtikrintumėte įvairių padermių įvairovę žarnyne.
Kefyras, jogurtas, rauginti kopūstai, kimchi, kombucha yra puikūs natūralūs probiotikų šaltiniai. Įtraukite bent vieną fermentuotą produktą į dienos racioną.
Probiotikų poveikis neatsiranda per naktį. Reikia 2–4 savaičių reguliaraus vartojimo, kad pajustumėte reikšmingus pokyčius (geresnis virškinimas, mažiau infekcijų).
Tiesioginis svorio metimo efektas nėra didelis, tačiau probiotikai gali netiesiogiai padėti: geresnis maistinių medžiagų įsisavinimas mažina potraukį užkandžiauti, o sveikas mikrobiomas pagerina insulino jautrumą, kas padeda kontroliuoti apetitą.
Taip. Probiotikai puikiai dera su dauguma papildų. Tačiau venkite vartoti kartu su karštais gėrimais (arbata, kava) — aukšta temperatūra gali sunaikinti gyvas bakterijas. Palaukite 15–30 min.
CFU (Colony Forming Units) — tai gyvybingų bakterijų kiekis vienoje dozėje. Sportininkams rekomenduojama 10–50 mlrd CFU per dieną. Svarbiau nei CFU skaičius yra padermių įvairovė — rinkitės produktus turinčius bent 5–10 skirtingų padermių.
Pastarųjų metų moksliniai tyrimai atskleidė, kad žarnyno mikrobiomas yra vienas svarbiausių, bet dažnai ignoruojamų sportinių rezultatų veiksnių. Tyrimai su profesionaliais sportininkais rodo, kad probiotikų vartojimas sumažina viršutinių kvėpavimo takų infekcijų dažnį, pagerina virškinimo komfortą intensyvių treniruočių metu, padidina aminorūgščių biologinį prieinamumą ir sumažina žarnyno uždegimo žymenis. Tai vienas tų retų papildų, kurio nauda apima praktiškai visas organizmo sistemas.
Probiotikai nėra viena medžiaga — tai labai įvairi mikroorganizmų grupė, ir skirtingi štamai veikia skirtingai. Vadovėliuose pabrėžiama, kad todėl negalima kalbėti apie „probiotikus“ apskritai: svarbus konkretus štamas, dozė ir tikslo atvejis.
Geriausiai pagrįstos sritys susijusios su virškinimo traktu — pavyzdžiui, antibiotikų sukeltos viduriavimo sutrikimų prevencija ir keliautojų viduriavimas. Kitais tikslais įrodymai silpnesni ir dažnai prieštaringi.
Praktiška: jei vartoji, rinkis produktą, kuriame nurodytas konkretus štamas ir gyvų bakterijų kiekis iki galiojimo pabaigos, o ne tik „probiotinės kultūros“ etiketė.
Šaltinis: „The Complete Guide to Food for Sports Performance“ (183 psl.); Webb G. P., „Dietary Supplements and Functional Foods“ (Blackwell, 2006); Anita Bean, „The Complete Guide to Sports Nutrition“ (9-as leidimas).