Kaip atsirado sportas? Nuo senovės olimpinių žaidynių iki šiuolaikinių megarenginių.

Sportas egzistavo visose senovės civilizacijose: nuo Egipto imtynių ir šuolių iki Kinijos kovos menų, Mesoamerikos kamuolio žaidimų ir Graikijos olimpinių žaidynių. Sportas buvo ne tik pramoga, bet ir religinis ritualas, karinis pasiruošimas bei socialinio statuso demonstravimas.
| Epochė | Laikotarpis | Svarbiausi Įvykiai |
|---|---|---|
| Senovės Olimpinės Žaidynės | 776 m. pr. Kr.–393 m. | Pirmosios užfiksuotos olimpinės žaidynės. 5-ios sporto šakos: bėgimas, imtynės, penkiakovė, kumštynės, žirgų lenktynės. |
| Viduramžiai | 500–1500 m. | Riterių turnyrai, lankininkystė, žirgų sportas. Sportas tapo aristokratijos prerogatyva. |
| Renesansas | 1500–1800 m. | Naujų sporto šakų gimimas: tenisas, kriketas, golfas. Sporto klubų atsiradimas Anglijoje. |
| Pramonės Revoliucija | 1800–1900 m. | Futbolo (1863), regbio (1871), bokso modernizacija. Pirmosios modernios olimpinės žaidynės 1896 m. |
| XX Amžius | 1900–2000 m. | Masinis sportas, profesionalizacija, TV transliacijos. Krepšinis, ledo ritulys, tinklinis tapo globaliais fenomenais. |
| XXI Amžius | 2000–dabar | Esporto gimimas, duomenų analitika, socialiniai tinklai, sporto globalizacija. Sportas kaip 500 mlrd. dolerių industrija. |
Pierre de Coubertin atgaivino olimpines žaidynes Atėnuose. 14 šalių, 241 sportininkas, 9 sporto šakos.
Urugvajus laimėjo pirmąjį FIFA Pasaulio taurės turnyrą. Dabar tai didžiausias sporto renginys planetoje.
Romos olimpinės žaidynės buvo pirmosios, transliuotos per televiziją visame pasaulyje. Sportas tapo globalia pramoga.
NBA žvaigždės pirmą kartą žaidė olimpinėse žaidynėse. Tai pakeitė krepšinio globalizaciją ir sporto rinkodarą.
Kad ir koks tavo sportas, tinkama mityba yra pamatas rezultatams. Štai pagrindiniai mitybos principai, kuriuos taiko profesionalūs atletai:
1.6–2.2 g/kg kūno svorio per dieną. Rinkis: vištiena, žuvis, kiaušiniai, išrūgų baltymai, augaliniai baltymai.
4–7 g/kg priklausomai nuo krūvio. Pilno grūdo produktai, vaisiai, daržovės. Prieš ir po treniruotės.
0.8–1.2 g/kg. Avokadai, riešutai, alyvuogių aliejus, omega-3 riebalų rūgštys.
30–40 ml/kg per dieną. Sporto metu: 500–1000 ml/val. su elektrolitais ilgesnėms treniruotėms.
Periodizuok treniruotes: po intensyvaus ciklo būtinai įtrauk atsigavimo savaitę. Progresas vyksta poilsio metu, ne treniruotės metu.
Fiksuok treniruotes, mitybą, miego kokybę. Po mėnesio turėsi duomenų, kurie parodys, kas veikia geriausiai.
Skausmas nėra silpnumo ženklas — tai signalas. Išmok atskirti gerą raumenų nuovargį nuo traumos rizikos.
Kelk trumpalaikius, pasiekiamus tikslus. Kiekvienas mažas laimėjimas kuria motyvaciją didesniems iššūkiams.
Kad ir koks tavo sportas ar rekordas — tinkama mityba ir papildai padeda pasiekti daugiau. Išsirink sau tinkamiausius: