Irklavimas — sportas, kuriame valtis juda irklais. Skiriamos dvi pagrindinės formos: olimpinis irklavimas (vienas irklas abiem rankom, sėdima prieš eigos kryptį) ir baidarių/kanojų irklavimas (irkluojama vienu irklu ar dvigubu irklu, sėdima veidu į priekį). Tai sportas, kuriame rezultatą lemia ne tik jėga, bet ir technika bei valties balansas.
🛶 Valčių Tipai (olimpinis)
Klasė
Irkluotojų
Charakteristika
Vienvietė (1x)
1
Dvi irklavimo rankos; didžiausias reikalavimas pusiausvyrai
Dvivietė (2x, 2-)
2
Reikia sinchrono; lengvesnė negu vienvietė
Keturių (4x, 4-)
4
Greitis ir tikslus tempas
Aštuonių (8+)
8
Greičiausia olimpinė valtis; yra vairininkas
„x" žymi porinį irklavimą (du irklai), „−" — vieną irklą vienam irkluotojui.
💪 Technikos Pagrindai
Įtraukimas: koja stumia, ne nugara traukia — čia sukuriama didžiausia jėga.
Kūno siūbavimas: nuo klubo, nugara tiesi; lenkimas ties juosmeniu — dažna klaida ir nugaros skausmų priežastis.
Rankų darbas — baigiasi paskutinis, ne pirmas.
Grįžimas lėtas (apie 1:2 santykis su mostu) — taip „pailsi" ir laimi greitį.
Ritmas: irklavimas yra labai ritmiškas — svarbu ne tikrinti jėgą, o kartu ir ritmą.
📅 Treniruotė Ir Fiziniai Reikalavimai
Irklavimas reikalauja: aerobinės ištvermės (ilgi nuotoliai), jėgos (kojos, nugara, „core") ir „techninės ekonomijos" (kuo mažiau energijos vienam mostui). Tradiciškai daug treniruočių atliekama ir ant „irklavimo treniruoklio" (ergometro) — juo galima tiksliai dozuoti krūvį ir sekti tempą žiema (žr. irklavimo treniruokliai). Kalorijų sąnaudos per valandą yra vienos didžiausių tarp kardio veiklų — orientacinius skaičius rasite kalorijų paieškoje.
🩹 Dažnos Traumos
Nugaros skausmai — dažniausia problema; priežastis dažnai technika ir silpnas liemuo.
Šonkaulių ir tarpšonkaulinių raumenų skausmai — dėl didelio krūvio ir technikos.
Riešo ir dilbio perkrovos — dėl netaisyklingo irklo laikymo.
Kelio skausmai — dėl „spaudimo" į pėdų atramas netaisyklingoje trajektorijoje.
Oda ant rankų — pūslės ir trynimas; padeda pirštinės ar tvarsčiai.
