Reakcijos laiko matavimas: paprastoji ir pasirinkimo reakcija, sportinės reakcijos testavimas

Reakcijos laikas — tai laikas nuo dirgiklio (garso, šviesos, lytėjimo) atsiradimo iki judesio pradžios. Tai yra vienas pagrindinių nervų ir raumenų sistemos efektyvumo rodiklių sporte.
Reakcijos laikas skirstomas į: paprastąją reakciją (vienas dirgiklis → vienas atsakas), pasirinkimo reakciją (keli dirgikliai → skirtingi atsakai) ir diskriminacinę reakciją (reaguoti tik į specifinius dirgiklius). Sporte svarbiausia yra pasirinkimo reakcija.
Reakcija į vieną dirgiklį. Optimali regimoji reakcija: 180-220ms, girdimoji: 150-180ms, lytėjimo: 130-160ms.
Reakcija į kelis galimus dirgiklius. Pagal Hick'o dėsnį, laikas didėja logaritmiškai su pasirinkimų skaičiumi.
Reakcija sportiniame kontekste — pvz., vartininko reakcija į smūgį, boksininko reakcija į smūgį.
Paprastas testas: treneris paleidžia liniuotę, sportininkas ją sugauna. Atstumas konvertuojamas į reakcijos laiką.
| Sugautas Atstumas (cm) | Reakcijos Laikas (ms) | Vertinimas |
|---|---|---|
| <10 cm | <140 ms | Puikiai |
| 10-15 cm | 140-175 ms | Gerai |
| 15-20 cm | 175-200 ms | Vidutiniškai |
| 20-25 cm | 200-225 ms | Žemiau Vidurkio |
| >25 cm | >225 ms | Blogai |
Reakcijos laikas priklauso nuo kelių dalykų: nervų sistemos greičio, dėmesio, nuovargio ir miego. Tai ne tik „gimtas" rodiklis — jį galima gerinti treniruojantis, tačiau tam įtakos turi ir bendra būsena. Nepamiegojus, esant stresui ar alkanam reakcija sulėtėja, todėl testą geriausia atlikti pailsėjus ir tuo pačiu paros metu, kad rezultatus būtų galima lyginti.
Reakcijos greitis ypač svarbus sporto šakose, kur sprendimus reikia priimti per sekundės dalis: komandinėse žaidimų šakose, kovos menuose, tenise ar bėgimo startuose. Tačiau ir kasdienybėje — vairuojant, laiptais, netikėtose situacijose — greita reakcija padeda išvengti traumų. Reguliarus savo reakcijos stebėjimas gali parodyti, kada esate pervargę ar nepailsėję.
Daugiau apie koordinaciją ir judesį rasite kardio gide.
Vienas bandymas gali būti atsitiktinis — ranka gali paslysti ar dėmesys nukrypti. Todėl patikimesnis vaizdas — keli bandymai ir jų vidurkis. Stebėkite ne tik geriausią, bet ir tipinį rezultatą. Jei pastebite, kad reakcija kelias savaites stabiliai blogėja, verta atkreipti dėmesį į miegą, stresą ar krūvį — tai dažnai pirmasis pervargimo ženklas.
Ar reakciją įmanoma išlavinti? Taip, bet pradinis lygis ir amžius taip pat turi įtakos.
Kada geriausia testuotis? Pailsėjus, be kofeino pertekliaus, tuo pačiu paros metu.
Ar vienas matavimas patikimas? Geriau atlikti kelis bandymus ir žiūrėti vidurkį, ne vieną rezultatą.
Reakciją galima lavinti paprastais būdais: gaudyti krintantį daiktą, žaisti kamuoliu į sieną, atlikti greitas krypties keitimo užduotis ar kompiuterinius reakcijos žaidimus. Vertingiausia — pratimai, kuriuose reikia greitai reaguoti į netikėtą signalą. Derinkite juos su bendru judesiu ir geru miegu, nes pavargusios nervų sistemos neišlavinsite jokiu pratimu. Reguliarumas duoda daugiau nei reti, bet ilgi bandymai.
Miegas — bene svarbiausias veiksnys, lemiantis reakcijos greitį. Nepailsėjus nervų sistema dirba lėčiau, dėmesys blaškosi, o reakcija sulėtėja. Todėl jei norite gerinti rezultatus, pradėkite ne nuo pratimų, o nuo pastovaus miego režimo. Reguliarios miego valandos ir pakankama trukmė duoda didesnį efektą nei bet kokia treniruotė, atliekama nuolat neišsimiegojus.
Reakcijos laikas — jautrus nuovargio ir miego rodiklis. Testuokitės pailsėję, tuo pačiu paros metu ir žiūrėkite kelių bandymų vidurkį. Gerinti padeda miegas, judesys ir reguliari praktika, o ne vienkartinės pastangos.